Andrius Lik © Vilmantas Dambrauskas

Andrius. Tiesiog Andrius. Kai negali nupasakoti. Kai gali tik pajusti ir tą pojūtį nešiotis savyje. Kai asmenybė, erdvė, kūryba ir patys kūriniai sudaro visumą. Senovinio sieninio laikrodžio tiksėjimas. Minkšta, išsėdėta sofa. Šviežios kavos kvapas. Džiazo melodijos. Aplinkui tvyranti meniška netvarka. Ir šiltos, kiek pašaipios Andriaus akys. Jei apsilankei pas Andrių, ta visuma tavęs nebepaliks. Jos nebeužmirši. Ji lydės ir vers šypsotis. Toks jau tas Andrius. Visuma. Nelengva Sraigiukui bus aprėpti tą Visumą.

Apie darbą

„Išsirinkite mėgstamą darbą, ir jūs nedirbsite nė dienos, o džiaugsitės gyvenimu.“ Šis kinų filosofo Konfucijaus posakis bene geriausiai tinka menininko Andriaus Lik gyvenimui apibūdinti. Jis nuolat šypsosi, jis nuolat dirba, jis nuolat kupinas naujų minčių. Darbas yra jo gyvenimas, o gyvenimas – darbas.

Biustas © Gintaras Česonis

Andriaus mama pamena, kad pirmąjį dirbinį iš medžio skiedros jos sūnus išdrožė sulaukęs vos trejų. Tai buvo laivelis. Nuo tada jis nesiskiria su medžiu. „Ai, na nesąmonė, – tarstels Andrius. – Mama mėgsta sutirštinti spalvas. Tokios jau tos mamos. Drožti pradėjau gal būdamas trylikos – keturiolikos metų. Ir tai darau iki šiol. Nes nieko kito nemoku. Ne. Nieko kito nenoriu daryti“.

Tačiau kai susimąstome, ar mums pažįstamas skulptoriaus Andriaus Lik vardas, greičiausiai atsakome „ne“. Ne, nes jis tyliai dirba savo studijoje ir nelabai noriai pasakoja, kur yra iškeliavę jo darbai. O jie išsibarstę ne tik po Lietuvą, bet ir po Suomiją, Vengriją, Rusiją…

Apie galvas

Trakų gyventojai šnabždasi, kad 2001 m. paslaptingojo Galvės ežero vandenų valdovas, kuris kasmet pareikalaudavo aukos, ėmė ir nurimo. Sakoma, kad jo rūstybėms galą padarė skulptoriaus A. Lik darbai. Šešios, maždaug pusantro metro aukščio, ąžuolinės skulptūros buvo nugramzdintos į ežero dugną. Nuo laiko ir vandens apsamanojusios rūsčios vandenų dievybių galvos šiandien žvelgia į narus, kurie išdrįsta nerti į ežero gelmes ir ieškoti vienintelio Lietuvoje, o gal ir pasaulyje povandeninio medinių skulptūrų parko…

Paroda „Galvės legendos“ 2020 m. © Edvard Blaževič / LRT

– Smagus projektas buvo, – lakoniškai mesteli Andrius. – Teisingi žmonės susirinko vienoje vietoje. Pasėdėjom, pakalbėjom ir padarėm. Gal galėjo išsivystyti į kažką daugiau, bet gal tik tiek buvo lemta. Smagu, kad pernai (2020 m., red. pastaba) Robertas (Volosovečius, red. pastaba) sugalvojo ant Galvės ežero kranto atidaryti meno galeriją. Tai nuvežiau jam tiek galvų, kad vėl visi Trakai tik apie Galvės galvas kalbėjo“.

Apie tautodailę

Keliaujančius vingiuotu keliuku iš Trakų į Senuosius Trakus lydi medinės, tradicinės tautodailės skulptūros, skirtos įamžinti Vytauto Didžiojo atminimą. Andriaus parašą galima įskaityti ant Lietuvos globėjo šv. Kazimiero bei Europos globėjo šv. Benedikto skulptūrų…

1990 metais prie greitkelio Kaunas–Klaipėda, 10 ha teritorijoje, buvo pradėtas kurti „Žalgirio parkas“. Trikampiame, Sąjūdžio ženklelio formą primenančiame plote, buvo pastatytos medinės skulptūros, įamžinančios 14 šio mūšio vadų. A. Lik sukūrė didiko Jono Nemiros skulptūrą…

Nukryžiuotasis © Gintaras Česonis

– Tai žinoma, kad domiuosi tautodaile. Senose skulptūrose yra labai daug pajautos. Teisingos linijos, formos, emocijos, išraiška. Tai šaknys. Be tautodailės nebūtų improvizacijos. Tad ir pas mane galima rasti ir Švč. Mergelę Mariją, ir Nukryžiuotąjį, ir net angelus, – šelmiškai nusišypso Andrius.

Apie totemus

Tarp daugybės Velnių muziejaus eksponatų tūno ir Andriaus išdrožtas velniukas, savo girnomis malantis žmogiškąsias ydas. Maždaug 70 cm aukščio skulptūrinė kompozicija iš medžio, bronzos ir akmens pavadinta „Tarp velnio girnų“…

– Vieniems reikia angelų, kitiems velnių, – burbteli Andrius. – Nieko blogo tame nematau. Svarbu, kad ir angelas, ir velnias būtų teisingai padarytas. Jeigu juose yra linijos grynumas, teisingos plaštakos – skulptūrai tai labai svarbu, estetikos, tai kiekvienas jų neš teigiamą žinią.

Kaukės © Gintaras Česonis

Duokle ikikrikščioniškosios kultūros religijai galima įvardinti ir žmogaus dydžio Gyvatės skulptūrą, kuri žymi pėsčiųjų ir dviratininkų tako pradžią Žvėrinčiaus miške, Birštone. Zoomorfiniai elementai šmėsčioja daugelyje Andriaus darbų. Driežai, skorpionai, krokodilai, gyvatės tarsi rėplioja, šliaužia per medinių kaukių kaktas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Andriaus studijos sienas puošiančios kaukės yra atkeliavusios iš tolimosios Afrikos. Tačiau tai netiesa. Jos visos gimė čia, mažoje skulptoriaus studijoje. Kodėl kaukės?

– Gražu, – atsako Andrius, – visada svajojau sėdėti kambaryje, nukabinėtame kaukėmis. Kodėl afrikietiškos? Per minimalias išraiškos priemones galima maksimaliai išreikšti ekspresiją, – tęsia samprotavimus skulptorius. – Pirmykštis menas yra tobulas, reikia tik išmokti jį suvokti. Tačiau kaukės tėra mano hobis, tai tarsi apšilimo pratimai prieš tikrosios skulptūros kūrimą.

Apie moteris

O ta tikroji skulptūra, kuri būdinga tik Andriui, paslėpta kiek atokiau nuo smalsuolių akių. Tai moters torsai, biustai, galvos… Visos šios skulptūros kiek ištemptos į viršų, visos jos grakščios, mąsliais žvilgsniais. Nejučia pasąmonėj išnyra Amedėjo Modiljanio tapyti ar išskobti pailgi moterų veidai, kaklai… Taip, Andrius be galo žavisi šio menininko darbais.

Ad Astra © Svetlana Batura

– Meno pasaulyje menininkas negali išlikti nepaveiktas vienos ar kitos kūrybos elementų. Tai nusėda pasąmonės kloduose, o kai vyksta kūrybinis procesas, išnyra netikėtai ir suspindi kitomis spalvomis, – samprotauja Andrius.

– Kodėl moterys? Moteris yra gražu, – šypsosi Andrius. – Man nereikia vieno įkvėpimo šaltinio. Lietuva yra tokia šalis, kurioje įkvėpimas tiesiog vaikšto gatvėmis.

– Bet kai kurios skulptūros stovi ant galvos?! Kodėl?!

– Taip yra žymiai įdomiau, – šmaikštauja Andrius. – Kodėl visi turi būti aukštyn galva? Juk smagu, kai žmogus ateina ir lankstosi prieš mano darbą, bando visaip jį apžiūrėti.

Torsas © Svetlana Batura

Apie svajas

Skulptorius Andrius Lik daugiausia laiko praleidžia skobdamas skulptūras iš liepos, ąžuolo, tačiau jo darbų yra ir iš bronzos bei druskos. Menininko rankoms paklūsta ir teptukas, kuris mirkomas ne į tradicinius dažus, bet į kavą ir tušą. Daugelis medžiagų jau išbandyta, tad apie ką dabar svajoja Andrius?

– Svajoju, kad netrukus galėsiu pakviesti į tikrai savą kampą, į studiją, kurioje tilps visi mano darbai, kur turėsiu kampą išgerti kavos puodelį, kur už lango žaliuos pušynas, o už slenksčio drieksis žydinti pieva. Svajoju, kad tai nutiks netrukus.

Papuošalų kabykla © Helmanas Lik

Andriaus Lik vizitinė kortelė

Andriaus Lik studija
Jaunimo g. 4, Birštonas 59206
Tel. 8 687 88 016
El. p. andrius.lik@gmail.com
FB puslapis Andrius Lik Art