Akys klaidžioja po linijas, formas, kurios pinasi, vejasi į daugiabriaunį pasakojimą apie spalvą, apie jausmą, apie mintį. Aplink tik pieva, žolynai arba pusnynai, nelygu kuriuo metų laiku čia atvyksti. Virš galvos – dangus ir vėjo dvelksmas, saulės bučinys arba lietus, sniegas. Sraigiukas stovi ant mažo tiltelio mažutės lauko galerijos viduryje ir bando rasti atsakymus į šios vietos užkoduotus klausimus – kiek menas reikalingas šiandienos visuomenei; kaip atokiai yra nustumtas kūrėjas į visuomenės paraštes; kaip dažnai atsimenamas kūrėjas ir jo darbai; kaip dažnai įsigyjamas meno kūrinys, o ne reprodukcijos ar menkavertis suvenyras? Klausimai išjudinantys, verčiantys susimąstyti ir permąstyti savo įpročius, o gal net juos ir pakeisti.
– Kada pradėjote AJJU lauko galerijos veiklą?
Jurgita: Galerijos pavadinimas gimė maždaug prieš penkiolika metų. Pradėjus statyti namą, ant kolonų išgraviravome mūsų šeimos narių vardų pirmąsias raides. Gimus minčiai įkurti galeriją, bent jau dėl pavadinimo diskusijų nebeliko. Galerija vadinsis taip – AJJU.
Andrius: Galerija pastatyta taip, lyg būtų in ir jang, per jos vidurį teka upelis, yra tiltelis. Pirmoje parodoje buvo eksponuojami olandų dailininko Vincento van Gogo paveikslai, tiksliau – jų kopijos. Pats van Gogas būdamas gyvas nebuvo suprastas ir vertinamas, kaip ir dauguma šiandienos dailininkų. Kodėl Kelmėje, kažkokiame pakraštyje – van Gogas? Dėl to, kad menininkai visais laikais atsiduria gyvenimo pakraščiuose…
Jurgita: Galerija atidaryta 2021 m. balandžio 23 d., per Jurgines. Tai atsitiko natūraliai, specialiai neplanuojant, atidarymą pagreitino tik artėjantys lietingi orai. Prieš pat atidarymą darbai vyko beveik kasdien kokius du mėnesius. Dirbome visa šeima kartu – Andrius su sūnumi Jonu bei sūnaus draugais varžtais sienas tvirtino, o aš su dukra Urte tas sienas gėlių ornamentais išpiešėm. Vykstant statybos darbams buvo ištrypta žolė. Kad būtų kuo natūraliau, arčiau gamtos, net atgal sodinome piktžoles. Dabar viskas kuo puikiausiai sužėlė, klesti įvairiausia augmenija. Įspūdis toks, kokio ir siekėme – vidury nepaliestos gamtos netikėtai atsiradęs meno inkliuzas.
– Kaip vyksta parodų atidarymai Jūsų galerijoje?
Andrius: Mūsų galerijoje vykstantys parodų atidarymai yra kiek kitokie. Nusprendėme nekviesti į parodų atidarymus išskirtiniais pakvietimais, tiesiog paskelbiame žinią ir laukiame tų, kam iš tikrųjų visa TAI įdomu. Kepame pyragus, tiesiame staltiesę, kviečiame prie stalo pasikalbėti. Jei yra vakaro kaltininkas – autorius, kviečiame pasidalinti mintimis. Be abejo, sveikiname ir džiaugiamės jo sukurtais darbais. Todėl visas kuo šilčiausias dėmesys jam. Bet tai daugiau šeimyninis pasišnekučiavimas.
Jurgita: Kiekvienas parodos atidarymas AJJU lauko galerijoje yra pažymėtas keturių ištapytų kuolų įkalimu aplink pasodintą ąžuoliuką. Tvirti, menui taip reikalingą pagalbą simbolizuojantys kuolai vizualiai visuomet atspindės atidaromą parodą. Specialiu AJJU kūju juos įkala parodos autorius, artimieji, bičiuliai. Atidarydami AJJU galeriją bei pirmąją parodą, mūsų šeima įkalė ir pirmuosius keturis „vangogiškus“ kuolus. Po vieną: Andrius, Jurgita, Jonas, Urtė.
Andrius: Yra žmonių, kurie važiuoja iš kito Lietuvos galo – iš Šilutės, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Telšių, Tauragės… Manau, kad tai tikrieji meno entuziastai. Jie nepatingi atvažiuoti į kitą miestą, jiems nereikia trinkelėmis grįsto tako, jie nebijo bristi per pievą, eiti paprastu lauko takeliu, nebijo, kad gali įsisiurbti erkė. Tokie galerijos lankytojai – patys tikriausi meno gerbėjai. Jų labiausiai ir laukiame.
– Kiek parodų jau surengta ir kaip toliau vystysis galerijos veikla?
Andrius: Antroji buvo Aušros Saponkienės fotografijų paroda „Geltona“. Geltonavo visa aplinka – tiltelis, pavėsinė, vaišių stalas, parodos autorės įkalti kuoleliai, saugantys pasodintą medį. Ją pakeitė profesionalaus fotografo Eugenijaus Barzdžiaus „Ora et labora. Palendriai“ paroda – apie mūsų Palendrių vienuolyno vienuolių gyvenimą.
Jurgita: Palendrių tema mums asmeniškai labai artima visomis prasmėmis, tikėjimo klausimu – taip pat. Ten ne vieną popietę esame praleidę ir net kavą prie vienuolių bitelių gėrę. Kavos gėrimas yra mūsų šeimos ritualas, tad nenuostabu, kad atsirado paroda, dedikuota kavai, su tikru kavos aparatu ir gardžios kavos puodeliu.
Andrius: Kada ir kokia bus kita paroda, mes iš anksto neplanuojame ir nežinome. Laukiame, kol kažkas atsitiks. O tuomet tam kažkam mesim visą savo energiją, supratimą, žinias… Žinome, kad visada kažkas gražaus nutinka.
Jurgita: Galerija – tai mes, mūsų šeimos gyvenimas. Ji ir gyvena taip, kaip mes gyvename šiandien, alsuoja tuo, kuo mes alsuojame. Gyvens taip, kaip mes gyvensime rytoj. O kaskart rastu gėriu pamėginsime pasidalinti su kitais.
– Jūsų vizitinė kortelė?
AJJU lauko galerija
Ties Dariaus ir Girėno g. 95, Kelmė, pradėkite dairytis į laukus
Tel. 8 672 92 700
El. p. a.seselskas@gmail.com
FB AJJU lauko galerija