Medinis senas namas, menantis karietų ratų girgždesį ir arklių prunkštimą, šimtametės obelys ir dilgelių gojeliai, sapnų gaudyklės ir spalvingi audiniai, basos kojos ir ilgi plaukai. Šiame kieme dažnai klega hipsterinis jaunimas ir širdyje vis dar jauni hipiai klajokliai. Ant bendro laužo kunkuliuoja troškinys, o prie stalo dalinamasi nuotykiais ir prisiminimais. Čia nuolat vyksta kūrybiniai procesai – po grafikos presu, ant namo sienų, lubų sijų ar saulės spindulių. Sraigiukas įsitaiso ant suolo po žydinčia obelimi ir kalbasi, klausosi, kalbasi…
– Kamile, kaip Jūsų šeima įsikūrė namuose, kurie stovi prie itin judraus kelio? Šiais laikais, kai daugelis ieško atokių, tylių vietų, judu su Sauliumi pasirinkote kurti savo gyvenimą šalia tarptautinio kelio, jungiančio Lietuvą su Latviją?
Mes patys esame keliautojai. Gal tai ir yra atsakymas, kodėl mes čia, o ne kitur. Saulius yra labai daug keliavęs, daug matęs – automobiliu išvažinėjęs didžiają dalį JAV, dviračiu – Maroką, Izraelį, Ukrainą, Sakartvelą, Moldaviją. Įvairiose šalyse keliavęs autostopu. Kasmet išsiruošia bent į vieną slidžių žygį kalnuose, kur būna ir ekstremalių išgyvenimo momentų. Su šeima leidžiamės į tolimas keliones kemperiu.
O šią sodybą atrado Saulius. Jo dėmesį patraukė faktas, kad tai – istorinė vieta. Sodyba – buvęs pašto karietų sustojimo punktas, dar vadinamas „užvažiuojamasis kiemas“. 1836-1858 m. buvo nutiestas kelias Ryga – Tilžė, kuris ėjo per Joniškį, Šiaulius, Tauragę. Pakelėse buvo statomos pašto stotys, užeigos, kelių priežiūros namai, užkardos. Mūsų sodybos pastatas statytas apie 1910 m., tarpukariu užsodintas didelis obelų sodas.
Įsigijus sodybą mintys natūraliai sukosi apie kempingą. Tokį pasirinkimą suformavo kelionėse patirtas žmonių svetingumas, prisiminimai iš įvairių hipsteriškų stovyklaviečių, sutiktos meniškos ir kūrybiškos asmenybės. Tad natūraliai susiformavo noras su keliautojais dalintis savo namų erdve. Kaip Saulius sako – kam keliauti svetur, jei pasaulis gali atkeliauti pas tave.
– Kaip kūrėsi jūsų kempingas, jo interjeras, dekoras, erdvių išplanavimai? Kas nulėmė vienus ar kitus sprendimus?
Labai palaipsniui. Iš pradžių sodyba buvo labai paprasta, skirta švenčių nuomai. Tuomet, prieš daugiau nei dešimt metų, Saulius su draugais pradėjo rengti muzikos ir meno festivalį „Saulėtosios naktys“, kuris savo apogėjuje buvo pasiekęs 1000 žmonių auditoriją. Tai buvo festivalis, puoselėjantis savitą hipių stilių ir kultūrą, tad nori nenori tai persidavė ir visai sodybai, jos aplinkai bei veiklai. Iki šiol stengiames judėti panašia linkme. Būna, kad svečiai atvažiuoja būtent dėl šio stiliaus ir sako „We are old hippies“ (esame seni hipiai). Atvažiuoja olandai ir vokiečiai, kurie dalyvavo dar 1969 metų Woodstocke, nes sodyba sukelia jiems sentimentus ir nostalgiją.
Erdvių išplanavimą taip pat dalinai paveikė festivalis – scena, pavėsinės, stovyklavietė. Tuo tarpu pastatų išdėstymas atliepia istorinį aspektą – kaip karietų laikais būdavo įkuriami užvažiuojamieji kiemai. Yra erdvių, kurios dabar yra paliekamos pievai suželti, nes mano Gamtos menų dirbtuvių užsiėmimams reikalingos dilgėlės ar kiti augalai.
Visa sodyba ir kempingas yra vienas didelis kūrinys. Pirmiausia Sauliaus, tada mano, o dabar ir mūsų vaikų. Prie sodybos kūrimo savo rankas yra pridėję ir dešimtys draugų, savanorių, svečių. Vieni statė, kiti piešė, treti sodino ir augino, ketvirti aplinką prižiūrėjo ir gražino. Mes su šeima taip pat kasdien kažką patobulinam, sukuriam, stengiamės, kad pas mus būtų ne tik švaru, tvarkinga, gražu, bet ir įdomu, verta nuotraukos prisiminimui ar net įkvėpimui.
– Organizuodavote muzikos festivalius, kurie turėjo savo auditoriją. Kodėl nusprendėte nebetęsti šios veiklos ir ar patys to nepasiilgstate?
Pasiilgstame, net ir susapnuojame. Bet viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Prasidėjusi pandemija, sumažėję lankytojų srautai, o ir nuovargis organizuojant festivalius padėjo apsispręsti sustoti. Festivaliai yra gana pankiškas reikalas, ypač idėjiniai, po jų daug išsikuopimo, tvarkymosi, nuovargio. Pagausėjus šeimai ir vystantis kempingui, nebegalime sau leisti tęsti šios tradicijos. Festivaliui gyvenant savo paskutinius metus, paraleliai vystėsi kitos paprastesnės tradicijos: Rasos / Joninės, Žolinė, Rudeninė obuolinė bei vieno vakaro koncertai su organizatoriais „Gera muzika gyvai“.
– Kuo Jūsų kempingas skiriasi nuo kitų? Kas paskatina keliaujančius žmones pas jus užsibūti ilgiau?
Manau, kad svetingumas. Mus pačius ne kartą svetingai priėmė, tad ir mes stengiamės kiekvieną į savo namus priimti kaip artimą, padėti, jeigu matome, kad jiems to reikia. Tuomet ir žmonės pas mus ilgiau pabūna.
O padėti tikrai galime. Saulius kadaise turėjo dviračių dirbtuves Vilniuje, tad būna atvažiuoja dviratininkas, kuris kelyje jau daug mėnesių. Saulius padeda paremontuoti dviratį, pritaiko detales. Būna, kad kelyje kažkam pritrūko pinigų, o ir pasimaitinti, permiegoti reikia. Pasiūlome tarsi mainus – jis mums padeda prie ūkio, o mes pamaitiname ir apgyvendiname. Mūsų požiūriu – elkis taip, kaip norėtum, kad su tavimi elgtųsi keliaujant. Juk keliaudami dažnai jaučiamės svetimi, bet taip gera, kai pasitinka išskėstomis rankomis, pakviečia į svečius, leidžia įsipilti vandens, vaišina. Mes stengiamės su atvykėliais iš svetur taip pat elgtis ir čia.
Būna atvyksta vyresnio amžiaus pora su nameliu ant ratų, planuodami pasilikti vienai parai. Svečiams skirtoje bendro naudojimosi svetainėje turime daug įdomios informacijos apie lankytinas vietas tiek Joniškio rajone, tiek visoje Lietuvoje ar kaimyninėje Latvijoje. Pasidaliname ir savo rekomendacijomis, patarimais ir pora pasilieka pas mus visai savaitei.
Kartais atvykusieji įsilieja į bendrą kūrybinį procesą, kaip, pavyzdžiui, papuola į intensyvius pasiruošimus vienam meniniam renginiui. Sodyboje pilna savanorių, daug kūrybos ir muzikos. Viena keliautojų pora užsukę į svečius taip susižavi šiais procesais, kad patys nusprendžia sudalyvauti renginyje ir netgi pravesti didžeridu (Šiaurinės Australijos aborigenų pučiamojo instrumento) dirbtuves.
– Užsiminėte apie meninius renginius, Gamtos menų dirbtuves. Nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl Jums tai svarbu? Kas įkvėpė ir kodėl pasirinktos būtent tokios veiklos: lino raižinys, sėklų mandalos, augalų monotipijos ir cianotipija?
Aš visada užsiėmiau kūryba, menais. Mano gyvenimą tai supa nuo pat vaikystės, nes tėtis –tautodailininkas, tad natūraliai visa tai buvo mano aplinkoje. Daug laiko praleidau fotografuodama, užsiimdama grafika, įvairiais rankdarbiais. Buvo momentas, kai nuo viso ta buvau šiek tiek nutolusi, bet sukūrus šeimą šitam širdžiai mielam mažam pasaulėly (sodyboj) visa tai grįžo su nauja energija.
Man visad labai smagu eksperimentuoti, atrasti naujas meno formas, rasti balansą tarp kūrybos ir gamtos. Visos šios veiklos atsirado palaipsniui, atrandant naujus amatus–hobius, kuriuos pirmiausia pati įsimyliu, o po to pradedu apie juos skleisti žinią, supažindinu sodybos svečius bei Joniškio rajono gyventojus. Gera mokyti kitus, nes tuo pačiu mokaisi ir pats. Kiekvienos dirbtuvėlės atneša naujų minčių, naujų idėjų.
Naujausias eksperimentas – pigmento gamyba iš augalų ir jų dalių, jo panaudojimas įvairių natūralių dažų, kreidelių gamyboje. Tikiuosi, jog ir šis pomėgis išsivystys iki dirbtuvių kitiems. Dar savo laiko laukia ir popieriaus gamyba iš žolynų. Šitiems išbandymams, eksperimentams reikia daugybės laiko.
Meditatyvus sėklų mandalų užsiėmimas atsirado savanoriaujant Šiaulių Botanikos sode, kur yra sukaupta įspūdingą sėklų kolekcija. Kadangi mėgstu fotografuoti, padariau jiems keletą sėklų mandalų nuotraukų. Po kelių metų ir pati pradėjau kaupti įvairias sėklas, naudoti jas savo dirbtuvėse.
Įkvėpimas atkeliauja iš mus supančios aplinkos – lino raižinys yra tarsi duoklė mūsų krašto grafikei Marcei Katiliūtei. Augalų monotipijos, cianotipija, augaliniai dažai – tai mus supanti gamta. Iš esmės gamta ir menas mūsų šeimos gyvenime užima labai svarbią vietą, tad natūralu, kad viskas apie tai ir sukasi.
– Nuo muzikos festivalių iki gamtos menų dirbtuvių. Nuo virtuvės iki staliaus darbų. Nuo gamtos gėrybių iki švaros ir tvarkos. 2 hektarų teritorijai ir kempingui prižiūrėti tikrai reikia nemažai laiko ir pastangų. Kas šioje veikloje groja pirmu smuiku – Saulius ar Kamilė?
Galvoju, kad vienodai. Sodyboje tiek daug darbo, tiek daug pareigybių ir sričių, kad neįmanoma vienam dirbti daugiau, o kitam – mažiau.
– O kaip judu atradote vienas kitą?
2017 m. atvykau savanoriauti festivalyje. Tada ir susipažinome. Saulius – joniškietis, aš – šiaulietė, o susitikom per viduriuką – Gataučiuose. Čia ir pasilikom, kur dabar ir dirbam, ir gyvenam, ir maistą užsiauginame, ir kūryba užsiimame.
– Sodybos pavadinimas „Saulėtosios naktys“. Tai tik smagus kalambūras ar slapta užuomina?
Sutikite – šiek tiek žaismingumo netikėtame žodžių junginyje yra, bet taip, tai ir nedidelė užuomina. Saulius – Saulėtosios naktys. Lengviau atsiminti, smagu prisiminti, kur viešėjai ir pas ką svečiavaisi.
– Kokio keliautojo, svečio labiausiai laukiate savo namuose?
Laukiami tikrai visi, bet mums maloniausia, kai žmogus jaučiasi kaip namuose. O namuose, tai ne tik jaukumas, miela aplinka, bet ir tai, jog pavalgęs ar pasinaudojęs virtuve viską susitvarkai, išsivalai, išplauni. Šiukšles rūšiuoji, po maudynių dušo patalpas palieki švarias, gerbi kaimynų privatumą, nenaudoji išteklių nesaikingai. Pas mus tarnų nėra. Labai malonu kai žmonės supranta, kiek kas dieną prakaito tenka išlieti, kad kiekvienos dienos nauji svečiai būtų laimingi, atsipalaidavę, pasikrovę teigiama energija.
– Koks optimaliausias laikas turėtų būti praleistas pas Jus, kad atvykusieji tikrai pajustų vietovės išskirtinumą?
Bent dieną tai tikrai. Kuo ilgiau, tuo smagiau. Aišku, orai daug ką lemia, todėl geriausia atvykti vasaros metu, kai šilta, žalia, aplinkui daugiau niekur neskubančių žmonių, norinčių bendrauti, daugiau socialinių vakarų. Mes, kada būna daugiau svečių, vakarais sukviečiame visus į bendrą erdvę, kartu peržiūrime vaizdo įrašus iš festivalių, ruošiame bendras vakarienes, drauge vaišinamės. Mūsų sodyboje ypatingai gražu gegužės mėnesį, kai žydi tarpukariu sodintas obelų sodas. Suskaičiavome, jog galime džiaugtis per 40 vešlių obelų žiedais. Tuomet skelbiame pavasarinius pikniko laikus, kuomet žmonės gali atvykti į mūsų sodą ir pasimėgauti tokiu trumpu trapaus grožio laikotarpiu. Bet kuriuo metu galime surengti Gamtos menų dirbtuvių užsiėmimus.
– Matote nemažai pačių įvairiausių žmonių. Kokia veikla pas Jus palieka jiems didžiausią įspūdį? Apie kokias patirtis Jūsų namų jie dalinasi su savo draugais socialiniuose tinkluose?
Svečiams patinka švara, tvarka ir svetingumas, vaišingumas. Dažnas keliautojas palieka šiltą komentarą, rekomenduoja mus savo draugams. Dažniausiai jiems įspūdį palieka kaimiškas autentiškumas, paprastumas, ne euro-remontinės ištaigingos patalpos, bet mūsų sukurta rustic ir boho stiliaus aplinka. Kai kurie stebisi, kad gali apsigyventi istoriniame mediniame name ar pasistatyti palapinę, kemperį po šimtamete obelim, paragauti tikro naminio maisto, kuris atkeliauja iš mūsų daržo lysvių ar kaimynų tvartelių.
– Pasidalinkite smagiausiu nutikimu.
Oi, tiek visko būta, kad net sunku išrinkti tą vieną vienintelį. Tačiau bene keisčiausias mums patiems nutikęs įvykis buvo susijęs su keistu metalo gabalo radiniu. Ištraukę jį iš žemės supratome, kad nieko gero… Tai buvo granata lyg iš Pirmojo ar Antrojo pasaulinio karo. Naktį suvažiavo visos įmanomas tarnybos, užblokavo kelią ir 3 valandą nakties susprogdino tą granatą. Bandėme įsivaizduoti, ką tuomet mūsų kaimynai pagalvojo ir kokius scenarijus vaizduotėje dėliojo. Bet tai vienkartinis nuotykis. Sodyboje tikrai saugu apsistoti ar užsukti į Gamtos menų dirbtuvių užsiėmimus.
Jūsų vizitinė kortelė:
Sodyba „Saulėtosios naktys“
Rygos g. 12A, Gataučiai, Joniškio r. 84268
Tel. +370 626 06 735
El. p. sunnynightscamping@gmail.com
FB puslapis Sodyba „Saulėtosios naktys“
FB puslapis Sunny Nights Camping & Homestead / Kempingas Lietuvoje
FB puslapis Gamtos menų dirbtuvės / Nature Art Workshop
FB puslapis LUCID vision photography
IG puslapis Sunny Nights Camping & Homestead
IG puslapis Gamtos menų dirbtuvės