Nominantai

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Vieno prancūzo sandėliuką“, kurio įkūrėjai Aušra Fokienė ir Hugues Emmanuel Dasse per mažų sūrinių produkciją ieško sąsajų tarp Lietuvos ir Prancūzijos kultūrų.

Aušra ir Hugues kasmet važiuoja į Prancūziją, lanko ūkininkus – sūrininkus ir atsirinkę įdomiausius skonius, kurie pasakoja apie tos vietos išskirtinumus ir tradicijas, veža į Lietuvą. Hugues gebėjimas sūrius derinti su įvairiais gėrimais, o Aušros talentas istorijomis apipinti sūrių gamybą ir valgymo etiketą, paverčia viešnagę Sandėliuke išskirtiniu gurmanišku potyriu.

Tačiau degustacijos taip ir liktų degustacijomis, jei ne Aušros ir Hugues gebėjimas į bendrą komandą apjungti įvairių sričių žmones. Taip gimė netradiciniai kino vakarai „Romuvos lauko kine“, kur prancūziškų filmų siužetą pagardina prancūziški sūriai ir vynai. Visi kino seansai buvo tiesiog anšlaginiai.

Dar vienas netradicinis maisto kultūros skleidimo formatas – prancūziškas piknikas „Pietūs ant žolės“. Šiemet, į atgimstantį Žemosios Panemunės dvarą, šis renginys atviliojo pulką gero maisto mylėtojų, kuriems po šimtamečių obelų lajomis grojo fleitos ir žiogai, vyko pokalbiai apie maisto istoriją ir valgymo tradicijas dvaruose.

Bendradarbiavimas su prancūziška kepyklėle, dvaro savininkais, kino teatro administracija, gėrimų gamintojais, pačių įvairiausių instrumentų muzikantais (gitaristais, arfininkais, kanklininkais) suteikia galimybę į maisto kultūrą pasižiūrėti visai iš kitos, netradicinės pusės, kur didžiulis dėmesys kreipiamas autentiškumui, sezoniškumui, tvarumui ir pagarba tradicijoms bei jų puoselėjimui.

Žinia apie tai, jog prancūzų sūrių kultūra yra puoselėjama Lietuvoje, pasiekia vis daugiau prancūzų. Sūrininkai, jų šeimų nariai, artimieji ir draugai per Aušros ir Hugues vizitus susipažįsta su mūsų šalimi, domisi ir planuoja keliones. Žinia apie Lietuvą skleidžiama ir Pasaulinėje sūrių parodoje, rengiamoje Tours mieste, Prancūzijoje, kur Sandėliuko įkūrėjai lankosi kasmet ir mezga naujas pažintis. Šiemet Aušra ir Hugues parodoje dalyvavo ir kaip sūrių ekspertai – teisėjai. Tad žinia apie Lietuvą, kaip sūrių gurmanų, ekspertų šalį, skleidžiama plačiai ir įtikinamai.

Geriausias įvertinimas yra lankytojų lojalumas. Bilietai į Sandėliuko renginius ištirpsta per kelias valandas. Ir nesvarbu, ar tai būtų 20 vietų Sandėliuke ar keli šimtai – kino teatre. Išskirtinis renginio turinys, sukauptos žinios ir patirtis, gebėjimas įtraukiai perteikti žinias, kuria unikalų reiškinį – reklamą iš lūpų į lūpas su pačiomis šilčiausiomis rekomendacijomis.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Filigranią“, kurios įkūrėjos, dvi seserys – Lina Krasnovaitė – Siparienė ir Rūta Krasnovaitė, savo aistrą aristokratiškajai estetikai ir tradicijoms pavertė išskirtiniu reiškiniu Lietuvos turizmo žemėlapyje.

Seserys kviečia keliauti laiku ir prisiminti užmirštas bei sovietmečio ideologijos ištrintas tradicijas. Jos atgaivino ir plačiajai visuomenei pristatė plaukų juvelyriką, kuri yra glaudžiai susijusi su 1863 m. sukilimo asmenybėmis, kviečia į savo XIX a. alsuojančius namus ir primena gėlių kalbą, meduolių simboliką, atskleidžia žibintėlių eleganciją, pristato Vardynų švenčių simboliką, moko piltuvėlio technika marginti margučius, kartonažo technika pasigaminti kalėdinius atvirukus, rekonstruoja XIX a. desertų gamybą.

Nei vienas atėjęs į seserų renginį neišeina be savo paties sukurto stebuklo. Lina ir Rūta kiekvienam suteikia galimybę prisiliesti prie išblėsusio laikmečio elegancijos ir subtilumo. Pagarba sezoniškumui, estetikos pajauta ir dėmesys net smulkiausioms detalėms Filigrania renginius paverčia išskirtiniu potyriu. Kartą ten pabuvoję, lankytojai sugrįžta vėl ir vėl, pasisemti naujų žinių.

Filigrania – tai reveransas dvarų kultūrai, XIX a. estetikai ir elegancijai. Gal todėl seserys yra kviečiamos atvykti ir į įvairius muziejų, dvarų renginius (Marijos ir Jurgio Šlapelių namai-muziejus, Markučių dvaro muziejus, Burbiškio dvaras), specializuotas muges (Meduolių festivalis Šilėnuose), kuriose pristato tiek juvelyriką, tiek tradicijas, tiek gardėsius, kuriems pagaminti reikia itin didelės atidos ir kruopštumo. Seserų dėka primiršta dvarų kultūra įgauna spalvas, gyvasties ir tikrumo.

Linos ir Rūtos renginiai tiesiog neatskiriami nuo sezonų kaitos. Jų namų durys neužrakinamos nei vasarą, nei žiemą. Seserys daug dėmesio skiria kalendorinėms šventėms – Velykos, Kalėdos, Šv.Valentinas, Vardynos. Sezoniškumas suteikia tik dar daugiau galimybių.

Linos ir Rūtos veikla sulaukė ne vieno žurnalisto dėmesio. Straipsniai laikraščiuose, žurnaluose, portaluose, video siužetai televizijose, pokalbiai radio laidose suteikia galimybę ne masinės kultūros gerbėjams atrasti unikalią patirtį, autentišką turinį, kuris išlieka ilgam atminty, praturtina žiniomis ir praplečia horizontus.

Kauno gidų bendrija nominavo Henrietą Miliauskienę, kuri turizmo srityje dirba nuo 1995 m.

Vadovaujant Birštono turizmo informacijos centrui (2006-2012) buvo pasiekti šie įvertinimai:

• Valstybinis turizmo departamentas Sėkmės angelu“ apdovanojo Sėkmingiausio 2007 m. turizmo projekto konkurso laureatą Birštono TIC už kultūrinį maršrutą „Dailininko Nikodemo Silvanavičiaus pėdomis“;
• Valstybinis turizmo departamentas sėkmingiausiu 2008 m. nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu pripažino Birštono TIC projektą „Turizmo informacinės ir rinkodaros priemonės Birštono kurorte“;
• Valstybinis turizmo departamentas III vietos laimėtoju Sėkmingiausio 2009 m. nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu paskelbė Birštono TIC projektą „Edukacinių renginių įtaka populiarinant vietinį turizmą Birštone“;
• Lietuvos parodų stendų statytojų asociacija konkurso „Geriausias parodos „Vivattur 2010“ stendas“ II vietos laimėtoju paskelbė Birštono TIC stendą;
• Valstybinis turizmo departamentas III vietos laimėtoju Sėkmingiausio 2010 m. turizmo informacijos centro konkurse paskelbė Birštono TIC;
• UAB „Visus Plenus“ ir VšĮ „Turizmo akademija“ Birštono prisistatymą parodoje „Vivattur 2011“ paskelbė įspūdingiausiu ir įvertino specialiu prizu „Įspūdis“.

2017 m. turizmo rinkai buvo pristatytas Sraigūno Lėtūno pseudonimas, kuris atspindi Lėtojo turizmo koncepciją – keliauti ir pažinti gimtąjį kraštą, susibūnant su tam tikra vietove – pamatant, pajaučiant ir suvokiant Genius Loci; keliauti po mažus kaimus ir miestelius, pažinti vietinius žmones ir pristatyti jų gyvenimo būdą; keliauti tvariau ir atsakingiau, siekiant kuo mažesnio poveikio socialinei, kultūrinei ir gamtinei aplinkai. Sraigūno Lėtūno bendrakeleiviams yra siūlomi tik asmeniniai kelionių maršrutai (tailor-made), kurie atliepia keliautojų interesus ir asmeninius poreikius.

Per pastaruosius šešerius metus aktyviai populiarinta Lėtojo turizmo koncepcija:

• 2017-2023 m. skaityti pranešimai apie Lėtąjį turizmą: V-jame Lietuvos turizmo forume, konferencijose ir renginiuose Alytuje, Biržuose, Druskininkuose, Kaune, Kazlų Rūdoje, Rokiškyje, Utenoje, Anykščiuose, Klaipėdoje, Varėnoje; tarptautinėse turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodose Adventur 2018, Adventur 2019, Adventur 2020, Adventur 2022, Adventur 2023.
• 2019-2022 m. kuruotas tarptautinis turizmo projektas „Slow Trips“, kuriame dalyvavo 9 partneriai iš 6 ES šalių. Tarptautinio projekto metu parengta Slow Trips metodinė medžiaga, atrinkti ir apmokyti paslaugų teikėjai, sukurta tarptautinė internetinė svetainė su rezervaciniu moduliu, vykdyta rinkodarinė kampanija socialiniuose tinkluose.
• 2020 m. įsteigė ir vadovauja Lėtojo turizmo asociacijai, kurios tikslas apjungti Lėtojo turizmo paslaugų teikėjus Lietuvoje ir didinti tiek pačios Lėtojo turizmo koncepcijos, tiek paslaugų teikėjų žinomumą šalyje. Asociacijos nariai pristatomi žiniasklaidai, turizmo parodoje Adventur, siūlomi įvairiems konkursams, sukurta internetinė svetainė, vykdoma rinkodarinė kampanija socialiniuose tinkluose.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos organizuojami apdovanojimai „Paveldo DNR“ bus rengiami tik kas 4 metus, tiek, kiek trunka viena Paveldo komisijos kadencija. 2023 m. surengtas pirmasis apdovanojimas trijose kategorijose: Asmenybių, Objektų, Darbų ir iniciatyvų. Raubonių malūnas-karšykla-verpykla kartu su Vaidotu Gikiu iš Pasvalio rajono buvo nominuoti už apleisto malūno prikėlimą naujam gyvenimui išsaugant jo paskirtį. Kategorijoje „Darbai ir iniciatyvos“ Raubonių malūnas su Vaidotu Gikiu tapo laureatais.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos organizuojami apdovanojimai „Paveldo DNR“ bus rengiami tik kas 4 metus, tiek, kiek trunka viena Paveldo komisijos kadencija. 2023 m. surengtas pirmasis apdovanojimas trijose kategorijose: Asmenybių, Objektų, Darbų ir iniciatyvų. Atsižvelgdama į pateiktų nominantų gausą ir tipologinę įvairovę, „Paveldo DNR“ vertinimo komisija nusprendė įsteigti papildomas padėkas atskiroms iniciatyvoms, objektams ir žmonėms. Vienas jų – Domas Noreika ir jo laboratorija Aikas Žado už originalias restauravimo praktikas Žeimių dvare, Jonavos r.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Lukenskų namus“, kuriuose biochemikė Rūta Lukenskienė ir post-avangardinio meno korifėjus Česlovas Lukenskas lankytojus kviečia susimąstyti apie vartotojiškumo pandemiją kasdieniniame gyvenime ir mene bei ką daryti, kad liktume jai atsparūs. Priklausomai nuo sezono, lankytojai yra kviečiami keliauti po „Skurdžiąją virtuvę ir skurdųjį meną” arba „Baroko virtuvę ir barokinį meną”.

Rūta buityje nieko neišmeta. Viskas aplink ją turi po kelis „gyvenimus”. Rūta per mokslo prizmę pažvelgia į virtuvėje vykstančius procesus ir rengia pamokas-diskusijas „Nešvaistyk maisto”, „Spalvos maiste” ar „Natūralus raugimas arba fermentacija”. Po šių pokalbių daugelis pakeičia mitybos ar vartojimo įpročius, nes čia ir dabar gauna aiškiai, suprantamai pateiktą informaciją apie chemiją maisto pramonėje ir natūralių mielių, bakterijų poveikį mūsų organizmui.

Česlovas savos studijoje lankytojus įtraukia į provokuojančias diskusijas – ko žmogui reikia labiau – duonos ar katarsio, kam reikalinga dvasinio gyvenimo higiena, kaip suvokti šiuolaikinį meną ir išgirsti kūrėjo siunčiamą žinutę. Kiekvienas susitikimas su Česlovu yra kitoks, nes čia niekas nesikartoja, vyksta nuolatinis kūrybinis džiazas ir improvizacija.

Rūta ir Česlovas keičia lankytojų mąstymą ir kasdieninius įpročius, grąžindami į jų gyvenimus lėtesnį gyvenimo tempą, daugkartinį daiktų panaudojimą, maisto tausojimą, natūralumą ir sezoniškumą virtuvėje, dvasinio gyvenimo tobulėjimo siekį ir norą pažinti tai, ko nepažįsti.

Rūtos Lukenskienės rengiamos pamokos apie: Tradicinį maisto rauginimą; Maisto suvartojimą iki paskutinio trupinio; Sezoninės virtuvės populiarinimą; Nereikalingų daiktų panaudojimas naujoms paskirtims.

Česlovo Lukensko rengiamos diskusijos, plenerai, performansai apie: Žemės meno instaliacijas ir kraštovaizdžio pajautą; Koliažus iš įvairiausių nereikalingų daiktų; Sovietinio laikotarpio statinių komplekso prikėlimą naujam gyvenimui ir virtimą kūrybine erdve, meno galerija ir studija; Visuomenės aktualijas, kaip kad beatodairiškas miškų kirtimus, ir jų atspindžius mene.

Vykdoma veikla yra visiškai unikali visos Lietuvos mastu.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Garsios Tylos Observatoriją“, kuri aktyvią veiklą pradėjo 2020 m. Iki šios laiko beveik dešimtmetį Simas Šatkauskas aktyviai važinėjo po mokyklas ir vedė edukacijas apie astronomiją. Per visą tą laikotarpį jo pasakojimų yra išklausę beveik 60 tūkstančių vaikų visoje Lietuvoje.

Savo sodyboje sumontavę elektroninį teleskopą RASA (Rowe-Ackerman Schmidt Astrograph), Simas ir Vida Šatkauskai duris plačiai atvėrė visiems Kosmoso gerbėjams, kurių amžius nuo 0 iki 100+. Elektroninio teleskopo pagalba galima tiesiogiai stebėti dangaus kūnus ir daryti astrofotografijas, kuriose spindi pačios įvairiausios Kosmoso spalvos, paprastai nematomos žmogaus akiai. Per metus sodybą aplanko per 1,5 tūkstančio žmonių, o prasidėjus pandemijai ir karantinui, prie virtualių kelionių po Kosmosą vienu metu buvo prisijungęs rekordiškas – 600 vaikų būrys.

Sodyboje lankosi ne tik smalsūs vaikai, keliautojai, bet ir astronomijos entuziastai. Jau trečius metus Vida su Simu rengia astronomų entuziastų sąskrydžius, kurių metu astrofizikai dalijasi naujausiomis žiniomis, atradimais, o specialistai padeda išsirinkti teleskopus. Kasmet astronomijos entuziastų daugėja, o jų ratą itin praplėtė pandeminiai suvaržymai, kurie žmonėms suteikė galimybę pasidomėti tuo, kam įprastai nebuvo laiko.

Po viešnagės „Garsios Tylos Observatorijoje“ daugelis vis dažniau akis pakelia į žvaigždes. Po Simo pasakojimų Kosmoso platybės tampa labiau suvokiamos ir apčiuopiamos, o galvose išjudinamas mąstymas apie metafiziką, vertybes ir gyvenimo siekius. Pastaruoju metu Vidos ir Simo sodybai nemenką dėmesį rodo ir žiniasklaidos atstovai.

„Garsios Tylos Observatorija“ yra įkurta šimtametėje sodyboje su itin vertingu obelų sodu, kurį prižiūri keturi raguoti ožiai. Vida puoselėja rožynus, gamtinę daržininkystę, sodininkystę bei sezoninę virtuvę. Šioje sodyboje gyvenimas teka gamtos ir Visatos ritmu. Tai unikali dviejų žmonių veikla, kuri lankytojams padeda atverti platesnius horizontus tiek į Dangaus skliautą, tiek į darnaus gyvenimo Žemėje erdvę, tiek į dvasinį žmogaus pasaulį.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo menininką Andrių Seselską iš Kelmės, kuris drauge su šeima 2021 metais visą turizmo sektorių nustebino labai netradiciniu objektu – „AJJU lauko galerija“.

Galerijos atidarymas vyko karantino metu per Jurgines su visu ceremonialu – juostelės perkirpimu, vaišėmis, dalyvaujant tik šeimos nariams, kurie buvo ne tik galerijos statytojai, bet ir visos idėjos generatoriai. Galerijos pavadinime užkoduoti visi ją statę – Andrius, jo žmona Jurgita, judviejų sūnus Jonas ir dukra Urtė.

Andrius Seselskas yra pieštuko virtuozas. Jo kūryba nuolat kelia klausimus, kurie dažnai taip ir lieka retoriniais, verčiantys įsiklausyti, susimąstyti ir galbūt pakeisti savo mąstymą. Kodėl pieštukas? Nes tai kūrinio pradžių pradžia. O kas jei pradžia ir lieka pabaiga? Ar kūrinio vertė apsprendžiama tik pagal sunaudotų dažų kiekį? 

Dar įdomesni klausimai keliami Galerijos lankytojams. Kiek šiandien menas mums svarbus? Kada paskutinįsyk esame įsigiję tikrą meno kūrinį, o ne bevertį masinės gamybos suvenyrą? Ar kūrėjas vis dar yra gyvenimo paraštėse? Kiek verta jo kūryba ir kiek pagarbos sugebame parodyti kūrėjui, kuris kasdien yra kūrybiniuose apmąstymuose, bandymuose, eskizavime, o ne šabloniniame štampavime? 

Andriaus Seselsko šeimos galerija pastatyta Kelmės miesto paraštėse. Pirmoji paroda buvo skirta V. van Gogo asmenybei, kurio gyvenimas ir kūryba buvo to laikmečio paribiuose. Galerija stovi usnių džiunglyne, bet tiems, kam iš tiesų reikia meno, išmina taką patys. Ir šiandien takas jau tikrai platus. Kelmės paribys, į kurį niekada neužsukdavo joks turistas, šiandien sulaukia vis daugiau smalsuolių, kurie eina ir ieško Galerijos su nuostabiais kūriniais po atviru dangumi. Menas gali padėti išgyventi visus sunkumus, o jei jis dar gryname ore, po atviru dangumi, tai galima įkvėpti ne tik spalvų, formų, metaforų, bet ir vėjo šuorą, smilgos, pievos kvapą, 

Kuomet buvo panaikinti karantino suvaržymai Andrius su šeima surengė dar dvi parodas. Bet jose nebuvo jokio scenarijaus, tuščių sveikinimo kalbų ir dirbtinų aplodismentų. Į atidarymus žmonės rinkosi kaip į šeimos pasibuvimus – kiekvienas su savo vaišėmis, su savo įžvalgomis apie kūrėjus ir jų darbus. 

Andrius ir jo šeima parodė, kad kūryba ir savitarpio supratimas, bendras darbas gali padėti išgyventi net sunkiausius, beviltiškiausius gyvenimo etapus. Etapus, kai žmogaus egzistenciniai klausimai tampa svarbiausi, kai menas ir kūrėjai nustumiami į labai tolimas paraštes, kai muziejų, galerijų, teatrų erdvės tampa tik miražu. „AJJU lauko galerija“ ir išmintas takas link jos parodė, kaip žmogui, net sunkiausiu momentu, svarbu surasti grožį, meną ir turėti galimybę paklajoti, kad ir tarp usnių. Technologiniai sprendimai, išmanūs daiktai gali palengvinti buitį, bet stiprios ir kuriančios asmenybės ir yra tai, kas suteikia vilties, šilumos tamsiausiu periodu.