Nominantai

Kandidatas įgyvendino novatorišką sprendimą, kuris atliepė pasikeitusius turistų poreikius ir tvaraus turizmo principus:
Rasa Nabažaitė nuo 2023 m. gruodžio mėnesio yra sertifikuota vienintelė ir pirmoji medaus someljė Baltijos šalyse. JAV tokių asmenų tėra 3. Medaus someljė – tai specialistas, kuris vertina medaus kokybę bei botaninę kilmę pagal skonį ir kvapą, dar kitaip vadinamas medaus juslinės analizės ekspertu.

Šios srities specialistus ruošia ir į Nacionalinį medaus juslinės analizės ekspertų registrą įtraukia Italija. Tai vienintelė tokia institucija pasaulyje. Rasa, turėdama medaus juslinės analizės eksperto sertifikatą, teisėjauja medaus konkursuose, dalyvauja moksliniame tiriamajame darbe klasifikuojant naujas medaus rūšis, konsultuoja bitininkus medaus kokybės klausimais, rengia medaus degustacijas ir mokymus.

Medaus degustacijų metu dalyviai išmoksta atpažinti skirtingoms medaus rūšims būdingus skonius ir aromatus bei juos apibūdinti. Rasa siūlo paragauti 15-20 poliflorinio ir monoflorinio medaus rūšių iš skirtingų šalių. Dalyviai ne tik degustuoja, bet ir mokosi, kaip derinti medų ir maistą, nes medus – ne tik į arbatą! Rasa drauge su tėvu Alvydu Nabažu bitininkauja ūkyje „Užpelkių medus“, kuris vadovaujasi zero waste tvarumo principais.

„Užpelkių medus“ dalis produkcijos yra pakuojama į vaškinius indus, kuriuos Rasa ir Alvydas gamina patys iš savo bičių pagaminto vaško.

Rasa kviečia medų patirti iš dar neregėto rakurso – per visas penkias jusles: vaizdą, skonį, kvapą, lytėjimą ir garsą. Rasos misija – pakeisti požiūrį į medų.

Kandidatas padidino Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies, konkurencingumą regione:
Medaus someljė yra naujiena. Žinia apie tai sklinda ir už šalies ribų – Rasos siūlomos degustacijos, mokymai randa savo auditoriją tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Lapkričio 14-16 dienomis Rasa ves mokymus ir degustacijas Lenkijoje.

Kandidato indėlis didinant vietinio ir atvykstamojo turizmo srautus:
Medaus degustacijos, kurias lydi eksperto komentarai, yra naujiena Lietuvoje. Lankytojų srautai didėja palaipsniui.

Kandidato įgyvendintas projektas, kuris paskatino susidomėjimą kelionėmis Lietuvoje:
Tai dviejų mokslininkų – geologijos mokslų daktaro Jono Šečkaus ir hidrogeologės Ramunės Šečkuvienės iniciatyva, kurios tikslas per mokslą supažindinti keliautojus su Lietuvos kraštovaizdžiu. „Geologo kelionės“ žygiai organizuojami tik mažoms keliautojų grupėms, kurios su mokslininkų pagalba tarsi prakalbina Žemės gelmes, suvokia vieno ar kito reljefo susiformavimo procesus, ledynmečių padarinius ir vandens tėkmės galias. Maršrutai sudaromi taip, kad nekenkiant natūraliai gamtai ir jos bioįvairovei, keliautojams būtų pristatytos įdomiausios ir informatyviausios žinios, susijusios su geologija ir hidrogeologija.

„Geologo kelionės“ maršrutai yra apraizgę visą Lietuvą, tad bet kurio regiono keliautojai gali geriau pažinti savo kraštą, jo išskirtinį kraštovaizdį ir tapatumą. Maršrutuose dažnai dalyvauja ir vietos bendruomenės atstovai, kurie keliautojams pristato savo asmenines patirtis, sukauptas žinias ir pasakojamąją atmintį, savo krašto patiekalus bei verslus. Dažnai vietiniai tampa ir žygių vedliais.

Vienas įsimintiniausių renginių, kuriame žinias ir patirtį apjungia net 6 sričių atstovai yra „Paversk balų rūdą auksu“, kuris rengiamas Višakio Rūdoje. „Geologo kelionės“ yra šio renginio bendraautoriai ir kartu su archeologe, kalviu, juvelyre, vietos bendruomenės atstovu bei turizmo informacijos centru per dvi dienas susirinkusiems leidžia suvokti vietos išskirtinumą geologine prasme, patirti rūdos gavybos procesą, atkurti senojo verslo eigą bei patirti iš rūdos išgauto metalo virsmą meno kūriniu. Tai vienas geriausių Genius Loci renginių Lietuvoje.

Kandidato indėlis mažinant sezoniškumą ir didinant vietovės žinomumą:
„Geologo kelionės“ žygiai vyksta ištisus metus. Maršrutai sudaryti ir žygiai rengiami tokiu laiku, kuomet geriausiai galima pristatyti vieno ar kito kraštovaizdžio išskirtinumus.

Maršrutai vingiuoja per mažai lankomas vietoves, tad tai puiki galimybė vietos bendruomenėms įsitraukti į bendras veiklas, pristatyti savo krašto ypatumus, kulinarinį paveldą ir taip didinti savo vietovės žinomumą.

Bene geriausias pavyzdys – renginys „Paversk balų rūdą auksu“, kuris vyksta kartą per metus Višakio Rūdoje. Vietos bendruomenės atstovai turi galimybę dvi dienas tiesiogiai bendrauti su atvykusiais iš visos Lietuvos – kartu su atvykusiais eina į laukus ieškoti balų rūdos, kartu ant laužo gamina pietus ir vakarienę, atveria atvykusiems vietinių muziejukų duris (kaime jų yra ne vienas). Betarpiškas bendravimas atvykusius suartina su vietos bendruomene ir padeda užmegzti ilgalaikius ryšius, skatina į tą vietą sugrįžti dar ne kartą.

Kandidato iniciatyvai parodytas žiniasklaidos dėmesys:
Dr. Jonas Šečkus yra davęs ne vieną interviu, dalyvavęs ne vienoje radio ar televizijos laidoje. Naujausi medijų įrašai:
LRT Daiktiniai įrodymai – Praeitis po kojomis: apie akmenis ir istoriją su Jonu Šečkumi
LRT Gamta visų namai – Kaip ledynai per Lietuvą keliavo
LRT Mokslo sriuba – Kaip susidarė dinozaurų fosilijos?
LRT – Anykščių rajone aptiktos 5 kaukolės su šautinėmis žymėmis
LRT 10-12 – Kaip būdavo išgaunama geležis iš balų rūdos?
LRT Entuziastai – Geologijos mylėtojai Ramunė ir Jonas apie keliones: oro uoste dažnai turime problemų.

Nuo 2017 m. „Sraigūnas Lėtūnas“ savo FB paskyroje dalinasi asmeniniais atradimais, skaitytojus veda takais, kurie vingiuoja į mažus miestelius ar kaimus, dar menkai lankomus objektus ir skatina juos atrasti, pažinti, pamilti.

Kandidato 2024 metų veiklos, susijusios su kelionėmis:
2024 m. puslapio sekėjai buvo kviečiami apsilankyti labai retai parodas rengiančio skulptoriaus Kęstučio Lanausko parodoje; Ekogyvenviečių suvažiavime; Kauno senamiesčio gatvelėje, kur su savo skanėstais reziduoja prancūzas ir meksikietis; atrasti kelią nuo „šūdukų ekspozicijos“ iki „šūdukų degustacijos“; paragauti duonos, kuri sudėta ant ypatingų plytų prekystalio; patirti pramiegotus pusryčius vidury miško; pasikalbėti apie juodąsias bites ir suvokti drevinės bitininkystės išskirtinumus; atrasti Alisą telefono būdelėje; suprasti, iš kur atsiranda moheros vilna ir siūlas; patirti Vydūno tylą naktyje; per šiaudo glotnumą prisiliesti prie asketizmo ir atsikyrimo; prisiminti berlynietišką industrinės kultūros centrą Lietuvoje; paragauti motinos ir dukters tandemo kuriamų avies pieno gėrybių ar sudalyvauti improvizuotoje sūrių degustacijoje autobuse; pasiklausyti stiklo vargonų ar pasakojimų apie Bacho melodijas vidury girios; išvysti molinius skiautinius ar babos kieme pasodintą Šviesių žmonių parkelį; permąstyti šiuolaikinio meno suvokimą svečiuose pas Sauką ar Eidrigevičių; bandyti prisijaukinti atominį miestą ar visų užmirštą Rojų; nepasiklysti Rustemo ar grafo Stefano gyvenimo kelių labirintuose; perprasti medaus someljė pašaukimą ar „mano kaimynė sakė“ fenomeną; atrasti pagalvių nėriniais puoštas sukneles ar susitikti Maestro Miltinį.

Kandidato indėlis prie skatinimo keliauti po savo šalį:
„Sraigūno Lėtūno“ įrašas apie Rojų ir pomologinio sodo autorių Adomą Hrebnickį pasiekė per 15 tūkstančių auditoriją, buvo dalinamasi įvairiose FB grupėse, o Rojus aptarinėjamas, kaip visai nežinoma lankytina vieta Lietuvoje. Panašios reakcijos (per 14,5 tūkstančio auditorijos) sulaukė ir pasakojimas apie Rasos Kaubrytės Šimkevičienės sukurtą rūbų kolekciją, kurios įkvėpimo šaltiniu tapo senieji pagalvių nėriniai.

Nemenko susidomėjimo sulaukė ir pasakojimai apie medaus someljė Rasą Nabažaitę (per 5.5 tūkstančio auditorija), spektaklį „Sala, kurios nėra“ apie maestro Juozą Miltinį, keliones į Kazlų Rūdą ištinkantį sindromą „o mano kaimynė sake“, užmirštą dailės korifėjaus Jono Rustemo amžinojo poilsio vietą Senajame Dūkšte ar neįtikėtiną Lentvario grafo Stefano Tiškevičiaus biografiją.

Asmeniškai patirti ir jautriai perteikti pasakojimai, su originaliais, nenukopijuotais tekstais, skatina skaitytojus atrasti mažiau žinomas vietas, pažinti žmones, jų gyvenimo būdą ir suprasti jų pasirinkimus. Tokie pasakojimai kviečia išsukti iš turizmo maršrutų greitkelių ir eiti takais, takeliais, kurie veda į neatrastus pasaulius, iš pirmo žvilgsnio atrodančius mažais, tačiau turtingus savo turiniu.

Kandidato pripažinimas nacionaliniu ir/ar tarptautiniu mastu:
Tarptautinė Slow Food organizacija atrinko ir pakvietė „Sraigūną Lėtūną“ tapti vienu iš 30 pirmųjų Slow Food Farm vertintojų visame pasaulyje. Slow Food Farm yra nauja iniciatyva, kurios tikslas nominuoti ūkius, savo veikloje besivadovaujančius Slow Food ir agroekologijos principais bei vertybėmis. Pirmoji ūkio vertinimo anketa iš Lietuvos yra pateikta galutiniam svarstymui.

Kvietimas dalyvauti iniciatyvoje ir atstovauti šaliai organizacijoje, kuri yra gerai žinoma visame pasaulyje nuo menkiausių lūšnelių Pietų Amerikos džiunglėse iki Briuselio politinio bastiono, „Sraigūnui Lėtūnui“ yra įvertinimas be diplomo ir medalio.

Druskininkų kultūros puoselėtojos premijai Aušros Česnulevičienės kandidatūrą, už jos rengiamas ekskursijas, edukacijas ir M. K. Čiurlionio pažinimo skatinimo dvasią, pristatė M. K. Čiurlionio draugija.

2009 m. su vyru Tauru Česnulevičiumi įkūrė kūrybos namus „Druskos studija“, kurioje vieni pirmųjų Druskininkų savivaldybėje pradėjo rengti edukacinius kūrybinius užsiėmimus.

Nuo 2010 m. organizuoja ir veda įvairius renginius, skirtus M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos sklaidai.

Nuo 2018 m. Aušra ir Tauras Česnulevičiai teikia savo šeimos piniginę premiją – paskatą Druskininkų „Atgimimo“ mokyklos moksleiviui (-ei) „Už padarytą Metų pažangą“.

2020 m. birželio 21 d. Kabelių bažnyčios palėpėje rado istorinio muzikos instrumento – vargonų – dalis, kurios yra siejamos su M. K. Čiurlionio tėvu Konstantinu Čiurlioniu. 2024 m. sausio 22 d. LR Kultūros ministro S. Kairio įsakymu ( Nr. ĮV-51) istorinio instrumento dalys įrašytos į kultūros vertybių registrą (unikalus Nr. 48564).

2021 m. organizavo išvykas, ekspedicijas, rinko medžiagą tema „Čiurlionių šaknų link“, parengė ir veda pažintinį – edukacinį žygį pėsčiomis „Čiurlionio takais į Raigardo miestą“, autorinę ekskursiją „Nepažintos Druskininkų moterys“.

2023 m. kartu su Rotary klubo nariais Arūnu Vaškevičiumi ir Valdemaru Makarevičiumi įkūrė „Antano Dambrausko atminties įamžinimo paramos ir labdaros“ fondą bei inicijavo atminimo suolelio A. Dambrauskui pastatymą.

2024 m. kartu su Druskininkų kultūros centru surengė ir žiniasklaidos atstovams pristatė degustacinę – edukacinę vakarienę „Ką gi valgė Čiurlioniai? Kasdienė ir šventinė užstalė“.

2025 metų Knygų mugei A. Česnulevičienė ruošia savo pirmąją knygą – vadovą „Čiurlionių takais. Pažingsniavimai po Dzūkiją“, skirtą 150-ioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms.

Informacija parengta pagal Laimučio Genio interviu publikuotą manodruskininkai.lt

Konkursą „Sukurta Kėdainių rajone“ kiekvienais metais organizuoja Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, siekdami skatinti lietuviškų, aukštos kokybės, inovatyvių, išskirtinių, galinčių konkuruoti Lietuvos bei užsienio rinkose produktų gamybą ir vartojimą bei verslo plėtrą Kėdainių rajone.

2024 metais konkurse dalyvavo ir paraiškas apie savo kuriamus inovatyvius, išskirtinius produktus bei paslaugas pateikė 12 Kėdainiuose įsteigtų ir savo verslą plėtojančių įmonių. Nugalėtoja paskelbta „Garsios Tylos Observatorija“ su išskirtine į visatos platybes bei paslaptis įtraukiančia paslauga „Žvaigždžių stebėjimai elektroniniu teleskopu ir edukacijos”.

Paslaugos išskirtinumas, unikalumas, kokybė ir vartotojų vertinimas:
Vienintelė privati vieša observatorija Lietuvoje, įsikūrusi pačiame geografiniame Lietuvos viduryje. Sodyba – observatorija pilna kontrastų: senieji statiniai skaičiuoja daugiau nei 120 metų, sodyba suformuota ant priešistorinio Nevėžio kranto su senovinių veislių vaismedžių sodu, kuris įtrauktas į Lietuvos paveldo sodų sąrašą, ir čia pat – moderni, šiuolaikiška observatorija, vienintelė Lietuvoje atliekanti dangaus kūnų stebėjimus elektroniniu teleskopu.

Observatorijos įkūrėjas Simas Šatkauskas nuolat domisi astronomija, pasakojimus papildo atnaujintomis žiniomis, užsiima astrofotografija, yra sukūręs virtualią astrofotografijų galeriją. Du kartus metuose – pavasarį ir rudenį – organizuoja astronomijos mėgėjų ir visų žvaigždžių mylėtojų sąskrydžius, į kuriuos susirenka daugiau kaip šimtas dalyvių, nemažai jų atvyksta ir su savo teleskopais. Daugelis Observatorijos lankytojų – tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų – veiklą vertina puikiai.

Pasiekti apdovanojimai, įvertinimai:
2022 metais Observatorija buvo nominuota Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ organizuotam konkursui „Turizmo sėkmingiausieji 2022”

kaip Sėkmingiausias 2022 metų turizmo projektas Lietuvoje.

2022 metais Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse „Garsios Tylos Observatorija“ sodyba gavo Padėką.

Paslaugos inovatyvumas:
Observatorijoje esantis elektroninis teleskopas RASA 11, skirtingai nei įprastas vizualus, suteikia žymiai daugiau galimybių stebint dangaus kūnus ir atliekant astrofotografiją. Būtent ši inovacija leidžia ne tik didinti astronomijos mokslo populiarinimą, bet ir į Observatoriją atvykstantiems dalyviams kitaip pažvelgti į supančią aplinką.

Draugiškumas aplinkai ir gamtai:
Observatorija įkurta vienkiemyje, šimtamečio vaismedžių sodo, kuriame gyvena šimtai laukinių paukščių, apsuptyje. Atvykusieji turi galimybę pasivaikščioti po sodą, kuriame oras grynas ir švarus. Tokie pasivaikščiojimai ne tik gerina fizinę, bet ir psichinę žmonių sveikatą. Atvykstantieji į sodybą kviečiami atsivežti savo puodelius arbatai. Svečiai vaišinami sezoninėmis, čia pat sodyboje užaugintomis gėrybėmis: šviežiai skintų arba džiovintų žolelių arbatomis, vaisiais, uogomis ir daržovėmis.

Paslaugos konkurenciniai pranašumai šalies ir užsienio rinkose:
Nei Lietuvoje, nei užsienyje nėra žinomi atvejai, kad būtų vykdoma panaši veikla.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Vieno prancūzo sandėliuką“, kurio įkūrėjai Aušra Fokienė ir Hugues Emmanuel Dasse per mažų sūrinių produkciją ieško sąsajų tarp Lietuvos ir Prancūzijos kultūrų.

Aušra ir Hugues kasmet važiuoja į Prancūziją, lanko ūkininkus – sūrininkus ir atsirinkę įdomiausius skonius, kurie pasakoja apie tos vietos išskirtinumus ir tradicijas, veža į Lietuvą. Hugues gebėjimas sūrius derinti su įvairiais gėrimais, o Aušros talentas istorijomis apipinti sūrių gamybą ir valgymo etiketą, paverčia viešnagę Sandėliuke išskirtiniu gurmanišku potyriu.

Tačiau degustacijos taip ir liktų degustacijomis, jei ne Aušros ir Hugues gebėjimas į bendrą komandą apjungti įvairių sričių žmones. Taip gimė netradiciniai kino vakarai „Romuvos lauko kine“, kur prancūziškų filmų siužetą pagardina prancūziški sūriai ir vynai. Visi kino seansai buvo tiesiog anšlaginiai.

Dar vienas netradicinis maisto kultūros skleidimo formatas – prancūziškas piknikas „Pietūs ant žolės“. Šiemet, į atgimstantį Žemosios Panemunės dvarą, šis renginys atviliojo pulką gero maisto mylėtojų, kuriems po šimtamečių obelų lajomis grojo fleitos ir žiogai, vyko pokalbiai apie maisto istoriją ir valgymo tradicijas dvaruose.

Bendradarbiavimas su prancūziška kepyklėle, dvaro savininkais, kino teatro administracija, gėrimų gamintojais, pačių įvairiausių instrumentų muzikantais (gitaristais, arfininkais, kanklininkais) suteikia galimybę į maisto kultūrą pasižiūrėti visai iš kitos, netradicinės pusės, kur didžiulis dėmesys kreipiamas autentiškumui, sezoniškumui, tvarumui ir pagarba tradicijoms bei jų puoselėjimui.

Žinia apie tai, jog prancūzų sūrių kultūra yra puoselėjama Lietuvoje, pasiekia vis daugiau prancūzų. Sūrininkai, jų šeimų nariai, artimieji ir draugai per Aušros ir Hugues vizitus susipažįsta su mūsų šalimi, domisi ir planuoja keliones. Žinia apie Lietuvą skleidžiama ir Pasaulinėje sūrių parodoje, rengiamoje Tours mieste, Prancūzijoje, kur Sandėliuko įkūrėjai lankosi kasmet ir mezga naujas pažintis. Šiemet Aušra ir Hugues parodoje dalyvavo ir kaip sūrių ekspertai – teisėjai. Tad žinia apie Lietuvą, kaip sūrių gurmanų, ekspertų šalį, skleidžiama plačiai ir įtikinamai.

Geriausias įvertinimas yra lankytojų lojalumas. Bilietai į Sandėliuko renginius ištirpsta per kelias valandas. Ir nesvarbu, ar tai būtų 20 vietų Sandėliuke ar keli šimtai – kino teatre. Išskirtinis renginio turinys, sukauptos žinios ir patirtis, gebėjimas įtraukiai perteikti žinias, kuria unikalų reiškinį – reklamą iš lūpų į lūpas su pačiomis šilčiausiomis rekomendacijomis.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Filigranią“, kurios įkūrėjos, dvi seserys – Lina Krasnovaitė – Siparienė ir Rūta Krasnovaitė, savo aistrą aristokratiškajai estetikai ir tradicijoms pavertė išskirtiniu reiškiniu Lietuvos turizmo žemėlapyje.

Seserys kviečia keliauti laiku ir prisiminti užmirštas bei sovietmečio ideologijos ištrintas tradicijas. Jos atgaivino ir plačiajai visuomenei pristatė plaukų juvelyriką, kuri yra glaudžiai susijusi su 1863 m. sukilimo asmenybėmis, kviečia į savo XIX a. alsuojančius namus ir primena gėlių kalbą, meduolių simboliką, atskleidžia žibintėlių eleganciją, pristato Vardynų švenčių simboliką, moko piltuvėlio technika marginti margučius, kartonažo technika pasigaminti kalėdinius atvirukus, rekonstruoja XIX a. desertų gamybą.

Nei vienas atėjęs į seserų renginį neišeina be savo paties sukurto stebuklo. Lina ir Rūta kiekvienam suteikia galimybę prisiliesti prie išblėsusio laikmečio elegancijos ir subtilumo. Pagarba sezoniškumui, estetikos pajauta ir dėmesys net smulkiausioms detalėms Filigrania renginius paverčia išskirtiniu potyriu. Kartą ten pabuvoję, lankytojai sugrįžta vėl ir vėl, pasisemti naujų žinių.

Filigrania – tai reveransas dvarų kultūrai, XIX a. estetikai ir elegancijai. Gal todėl seserys yra kviečiamos atvykti ir į įvairius muziejų, dvarų renginius (Marijos ir Jurgio Šlapelių namai-muziejus, Markučių dvaro muziejus,

Burbiškio dvaras), specializuotas muges (Meduolių festivalis Šilėnuose), kuriose pristato tiek juvelyriką, tiek tradicijas, tiek gardėsius, kuriems pagaminti reikia itin didelės atidos ir kruopštumo. Seserų dėka primiršta dvarų kultūra įgauna spalvas, gyvasties ir tikrumo.

Linos ir Rūtos renginiai tiesiog neatskiriami nuo sezonų kaitos. Jų namų durys neužrakinamos nei vasarą, nei žiemą. Seserys daug dėmesio skiria kalendorinėms šventėms – Velykos, Kalėdos, Šv.Valentinas, Vardynos. Sezoniškumas suteikia tik dar daugiau galimybių.

Linos ir Rūtos veikla sulaukė ne vieno žurnalisto dėmesio. Straipsniai laikraščiuose, žurnaluose, portaluose, video siužetai televizijose, pokalbiai radio laidose suteikia galimybę ne masinės kultūros gerbėjams atrasti unikalią patirtį, autentišką turinį, kuris išlieka ilgam atminty, praturtina žiniomis ir praplečia horizontus.

Kauno gidų bendrija nominavo Henrietą Miliauskienę, kuri turizmo srityje dirba nuo 1995 m.

Vadovaujant Birštono turizmo informacijos centrui (2006-2012) buvo pasiekti šie įvertinimai:

• Valstybinis turizmo departamentas Sėkmės angelu“ apdovanojo Sėkmingiausio 2007 m. turizmo projekto konkurso laureatą Birštono TIC už kultūrinį maršrutą „Dailininko Nikodemo Silvanavičiaus pėdomis“;
• Valstybinis turizmo departamentas sėkmingiausiu 2008 m. nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu pripažino Birštono TIC projektą „Turizmo informacinės ir rinkodaros priemonės Birštono kurorte“;
• Valstybinis turizmo departamentas III vietos laimėtoju Sėkmingiausio 2009 m. nekomerciniu turizmo rinkodaros projektu paskelbė Birštono TIC projektą „Edukacinių renginių įtaka populiarinant vietinį turizmą Birštone“;
• Lietuvos parodų stendų statytojų asociacija konkurso „Geriausias parodos „Vivattur 2010“ stendas“ II vietos laimėtoju paskelbė Birštono TIC stendą;
• Valstybinis turizmo departamentas III vietos laimėtoju Sėkmingiausio 2010 m. turizmo informacijos centro konkurse paskelbė Birštono TIC;
• UAB „Visus Plenus“ ir VšĮ „Turizmo akademija“ Birštono prisistatymą parodoje „Vivattur 2011“ paskelbė įspūdingiausiu ir įvertino specialiu prizu „Įspūdis“.

2017 m. turizmo rinkai buvo pristatytas Sraigūno Lėtūno pseudonimas, kuris atspindi Lėtojo turizmo koncepciją – keliauti ir pažinti gimtąjį kraštą, susibūnant su tam tikra vietove – pamatant, pajaučiant ir suvokiant Genius Loci; keliauti po mažus kaimus ir miestelius, pažinti vietinius žmones ir pristatyti jų gyvenimo būdą; keliauti tvariau ir atsakingiau, siekiant kuo mažesnio poveikio socialinei, kultūrinei ir gamtinei aplinkai. Sraigūno Lėtūno bendrakeleiviams yra siūlomi tik asmeniniai kelionių maršrutai (tailor-made), kurie atliepia keliautojų interesus ir asmeninius poreikius.

Per pastaruosius šešerius metus aktyviai populiarinta Lėtojo turizmo koncepcija:

• 2017-2023 m. skaityti pranešimai apie Lėtąjį turizmą: V-jame Lietuvos turizmo forume, konferencijose ir renginiuose Alytuje, Biržuose, Druskininkuose, Kaune, Kazlų Rūdoje, Rokiškyje, Utenoje, Anykščiuose, Klaipėdoje, Varėnoje; tarptautinėse turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodose Adventur 2018, Adventur 2019, Adventur 2020, Adventur 2022, Adventur 2023.
• 2019-2022 m. kuruotas tarptautinis turizmo projektas „Slow Trips“, kuriame dalyvavo 9 partneriai iš 6 ES šalių. Tarptautinio projekto metu parengta Slow Trips metodinė medžiaga, atrinkti ir apmokyti paslaugų teikėjai, sukurta tarptautinė internetinė svetainė su rezervaciniu moduliu, vykdyta rinkodarinė kampanija socialiniuose tinkluose.
• 2020 m. įsteigė ir vadovauja Lėtojo turizmo asociacijai, kurios tikslas apjungti Lėtojo turizmo paslaugų teikėjus Lietuvoje ir didinti tiek pačios Lėtojo turizmo koncepcijos, tiek paslaugų teikėjų žinomumą šalyje. Asociacijos nariai pristatomi žiniasklaidai, turizmo parodoje Adventur, siūlomi įvairiems konkursams, sukurta internetinė svetainė, vykdoma rinkodarinė kampanija socialiniuose tinkluose.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos organizuojami apdovanojimai „Paveldo DNR“ bus rengiami tik kas 4 metus, tiek, kiek trunka viena Paveldo komisijos kadencija. 2023 m. surengtas pirmasis apdovanojimas trijose kategorijose: Asmenybių, Objektų, Darbų ir iniciatyvų. Raubonių malūnas-karšykla-verpykla kartu su Vaidotu Gikiu iš Pasvalio rajono buvo nominuoti už apleisto malūno prikėlimą naujam gyvenimui išsaugant jo paskirtį. Kategorijoje „Darbai ir iniciatyvos“ Raubonių malūnas su Vaidotu Gikiu tapo laureatais.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos organizuojami apdovanojimai „Paveldo DNR“ bus rengiami tik kas 4 metus, tiek, kiek trunka viena Paveldo komisijos kadencija. 2023 m. surengtas pirmasis apdovanojimas trijose kategorijose: Asmenybių, Objektų, Darbų ir iniciatyvų. Atsižvelgdama į pateiktų nominantų gausą ir tipologinę įvairovę, „Paveldo DNR“ vertinimo komisija nusprendė įsteigti papildomas padėkas atskiroms iniciatyvoms, objektams ir žmonėms. Vienas jų – Domas Noreika ir jo laboratorija Aikas Žado už originalias restauravimo praktikas Žeimių dvare, Jonavos r.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Lukenskų namus“, kuriuose biochemikė Rūta Lukenskienė ir post-avangardinio meno korifėjus Česlovas Lukenskas lankytojus kviečia susimąstyti apie vartotojiškumo pandemiją kasdieniniame gyvenime ir mene bei ką daryti, kad liktume jai atsparūs. Priklausomai nuo sezono, lankytojai yra kviečiami keliauti po „Skurdžiąją virtuvę ir skurdųjį meną” arba „Baroko virtuvę ir barokinį meną”.

Rūta buityje nieko neišmeta. Viskas aplink ją turi po kelis „gyvenimus”. Rūta per mokslo prizmę pažvelgia į virtuvėje vykstančius procesus ir rengia pamokas-diskusijas „Nešvaistyk maisto”, „Spalvos maiste” ar „Natūralus raugimas arba fermentacija”. Po šių pokalbių daugelis pakeičia mitybos ar vartojimo įpročius, nes čia ir dabar gauna aiškiai, suprantamai pateiktą informaciją apie chemiją maisto pramonėje ir natūralių mielių, bakterijų poveikį mūsų organizmui.

Česlovas savos studijoje lankytojus įtraukia į provokuojančias diskusijas – ko žmogui reikia labiau – duonos ar katarsio, kam reikalinga dvasinio gyvenimo higiena, kaip suvokti šiuolaikinį meną ir išgirsti kūrėjo siunčiamą žinutę. Kiekvienas susitikimas su Česlovu yra kitoks, nes čia niekas nesikartoja, vyksta nuolatinis kūrybinis džiazas ir improvizacija.

Rūta ir Česlovas keičia lankytojų mąstymą ir kasdieninius įpročius, grąžindami į jų gyvenimus lėtesnį gyvenimo tempą, daugkartinį daiktų panaudojimą, maisto tausojimą, natūralumą ir sezoniškumą virtuvėje, dvasinio gyvenimo tobulėjimo siekį ir norą pažinti tai, ko nepažįsti.

Rūtos Lukenskienės rengiamos pamokos apie: Tradicinį maisto rauginimą; Maisto suvartojimą iki paskutinio trupinio; Sezoninės virtuvės populiarinimą; Nereikalingų daiktų panaudojimas naujoms paskirtims.

Česlovo Lukensko rengiamos diskusijos, plenerai, performansai apie: Žemės meno instaliacijas ir kraštovaizdžio pajautą; Koliažus iš įvairiausių nereikalingų daiktų; Sovietinio laikotarpio statinių komplekso prikėlimą naujam gyvenimui ir virtimą kūrybine erdve, meno galerija ir studija; Visuomenės aktualijas, kaip kad beatodairiškas miškų kirtimus, ir jų atspindžius mene.

Vykdoma veikla yra visiškai unikali visos Lietuvos mastu.

Lėtojo turizmo asociacija nominavo „Garsios Tylos Observatoriją“, kuri aktyvią veiklą pradėjo 2020 m. Iki šios laiko beveik dešimtmetį Simas Šatkauskas aktyviai važinėjo po mokyklas ir vedė edukacijas apie astronomiją. Per visą tą laikotarpį jo pasakojimų yra išklausę beveik 60 tūkstančių vaikų visoje Lietuvoje.

Savo sodyboje sumontavę elektroninį teleskopą RASA (Rowe-Ackerman Schmidt Astrograph), Simas ir Vida Šatkauskai duris plačiai atvėrė visiems Kosmoso gerbėjams, kurių amžius nuo 0 iki 100+. Elektroninio teleskopo pagalba galima tiesiogiai stebėti dangaus kūnus ir daryti astrofotografijas, kuriose spindi pačios įvairiausios Kosmoso spalvos, paprastai nematomos žmogaus akiai. Per metus sodybą aplanko per 1,5 tūkstančio žmonių, o prasidėjus pandemijai ir karantinui, prie virtualių kelionių po Kosmosą vienu metu buvo prisijungęs rekordiškas – 600 vaikų būrys.

Sodyboje lankosi ne tik smalsūs vaikai, keliautojai, bet ir astronomijos entuziastai. Jau trečius metus Vida su Simu rengia astronomų entuziastų sąskrydžius, kurių metu astrofizikai dalijasi naujausiomis žiniomis, atradimais, o specialistai padeda išsirinkti teleskopus.

Kasmet astronomijos entuziastų daugėja, o jų ratą itin praplėtė pandeminiai suvaržymai, kurie žmonėms suteikė galimybę pasidomėti tuo, kam įprastai nebuvo laiko.

Po viešnagės „Garsios Tylos Observatorijoje“ daugelis vis dažniau akis pakelia į žvaigždes. Po Simo pasakojimų Kosmoso platybės tampa labiau suvokiamos ir apčiuopiamos, o galvose išjudinamas mąstymas apie metafiziką, vertybes ir gyvenimo siekius. Pastaruoju metu Vidos ir Simo sodybai nemenką dėmesį rodo ir žiniasklaidos atstovai.

„Garsios Tylos Observatorija“ yra įkurta šimtametėje sodyboje su itin vertingu obelų sodu, kurį prižiūri keturi raguoti ožiai. Vida puoselėja rožynus, gamtinę daržininkystę, sodininkystę bei sezoninę virtuvę. Šioje sodyboje gyvenimas teka gamtos ir Visatos ritmu. Tai unikali dviejų žmonių veikla, kuri lankytojams padeda atverti platesnius horizontus tiek į Dangaus skliautą, tiek į darnaus gyvenimo Žemėje erdvę, tiek į dvasinį žmogaus pasaulį.