Mūsų logotipas
Sraigiuko simbolis logotipe atsirado ne todėl, kad Lėtojo turizmo asociacija ir jos „Lėtumo punktas“ įsikūrę Sraigių take. Nori nenori, ištarus žodį „lėtai“, pasąmonė piešia sraigės, vėžlio, tinginio ar lėtūno (tokie gyvūnai) vaizdinius. Sraigė yra išskirtinė dar ir tuo, kad ji visur jaučiasi jaukiai, nes namai visada kartu su ja. Namų jaukumo pojūtį svetur galima pajusti ten, kur žmonių širdys ir akys spinduliuoja nuoširdumu ir tikrumu.
Mūsų Sraigiukas į pasaulį žvelgia plačiai atmerkta žmogaus akimi. Logotipo autorius Andrius Lik šiais dviem – sraigės ir akies simboliais įprasmino Lėtojo turizmo esmę. Lėtasis turizmas – tai išskirtiniai žmonės, tai – žmogaus gyvenimo būdas, tai – filosofija, tai – potyriai ir emocijos. Plačiai atmerktoje akyje atsispindi jausmai ir pažinimo troškulys. Ši akis stebi mus supantį mikropasaulį, nelieka abejinga kiekvienai smulkmenai praeities istorijoje. Tačiau ji drąsiai žvelgia ir į ateitį, mokslo pažangą ir technologines naujoves. Tai – emocijų, potyrių ir įžvalgumo akis.
Menininko Andriaus Lik pieštą Sraigiuką į skaitmenines erdves perkėlė Dainora Minkevičiūtė.
Mūsų šūkis
Šūkis gimė vieną rasotą rytą. Tokį rytą, kurį pasitinki kieme, besiklausant miško garsų, šlapiomis nuo rasos kojomis susiraičius ant sausos medžiu kvepiančios terasos. Tokį rytą, kada kava ir skaitymas leidžia mėgautis „čia ir dabar“ akimirka. Tokį rytą, kada tarsi iš niekur kartu su vėjo šnaresiu miško viršūnėse atskrieja Vytauto Mačernio rašyto laiško Bronei Vildžiūnaitei ištrauka. Toks nuoširdus, šiltas, kupinas jaunatviško įkarščio laiškas. O skaitančiojo akys, tarsi žinodamos, ko ieško, stabteli ties viena eilute – „Ot myliu, ir baigta!“.
Ar gali kas geriau apibūdinti mūsų jauseną?
Mūsų spalvos
Dairantis į spalvų paletę ir ieškant pigmentų, kurie galėtų tiksliausiai atspindėti Sraigiuko skleidžiamą žinutę apie Lėtajį turizmą, jo esmę ir žmones, kuriančius ir gyvenančius SLOW ritmu, akys tarsi pačios „užkliuvo“ ties šiomis:
Violetinė – sodri sodri, tarsi pilnai išsiskleidę viržiai. Joje susimaišė raudona ir mėlyna, moteriškumas ir vyriškumas, in ir jang, ji lavina vaizduotę, kūrybinį mąstymą ir išryškina jausmus, istoriškai ji priskiriama aukščiausio rango lyderiams;
Oranžinė – sodri sodri, it persirpęs moliūgas. Šioje spalvoje slypi nuotaika ir nuotykis, šiluma ir laimė, ji spinduliuoja džiaugsmą, drąsą, iniciatyvumą ir pasitikėjimą ateitimi, ji byloja apie savigarbą bei pagarbą aplinkiniams, apie gebėjimą įžvelgti gražiąją kasdienybės pusę;
Žalia – minkšta minkšta ir jauki, kaip vakarinė samana. Ji atspindi harmoniją ir augimą, galimybę išgirsti tiek proto, tiek širdies balsą, intuityvų gebėjimą atskirti pelus nuo grūdų, vidinį regėjimą – kas yra gerai, o kas – blogai, ir nepalenkiamą ryžtą sprendimus priimti pagal moralines vertybes, ji skatina siekti savo tikslų ir nepasiduoti aplinkinių įtakai;
Juoda – gili gili iki proto neaprėpiamų horizontų. Tai magiška spalva, kuri geba sugerti į save visą spalvų spektrą, tad nuo senų laikų ji siejama su paslaptimi ir autoritetu, elegancija ir rafinuotumu, joje užkoduota savitvarda, disciplina, stipri valia ir pasitikėjimas savimi;
Balta – tyra tyra it lengvas debesėlis. Tai – išbaigtumo, tobulumo ir optimizmo spalva, kurios kilmė – visų spalvų dermė. Balta spalva suteikia ramybę, viltį ir atveria kelius naujiems kūrybiniams iššūkiams.